Laida	XXII
Stipendijos sezonas	2019
Stipendijos dydis	7 000 EUR
Paskirtis	Magistro studijų Oksfordo universitete (MSc in Economic and Social History) išlaidoms padengti
LinkedIn

Kai įstojau į Oksfordo universiteto ekonominės istorijos programą 2019-aisiais metais, nė nenutuokiau, jog tai bus pilni džiaugsmų ir netikėtumų metai. Studijos Anglijos prestižiniuose universitetuose kainuoja brangiai, tad Licėjaus Alumni stipendija man buvo lyg gaivaus oro gūsis. Ji padengė 1/4 visos studijų ir pragyvenimo kainos. Jos dėka vietoje uždarbiavimo vakarais, galėjau sau leisti nuo pat pradžių koncentruotis ties mokslais. Pirmi rezultatai jau yra - egzaminai išlaikyti, magistro baigiamojo darbo planas paruoštas. Jo tikslas - apskaičiuoti Lietuvos BVP pirmosios nepriklausomybės metais (1918-1940) - jau ranka pasiekiamas. Taigi, džiaugsmų daug.

Netikėtumų taipogi netrūko. Koronaviruso pandemija smarkiai sujaukė akademinius planus visiems, taip pat ir man. Visgi per keletą mėnesių, praleistų Oksforde fiziškai iki pandemijos, patobulėjau labai smarkiai. Įgijau savo sričiai itin svarbių žinių apie pasaulio ir Europos ekonominę istoriją. Taip pat galų gale sutvirtinau ekonometrijos žinias. Na ir žinoma, susipažinau su dešimtimis žmonių, su kuriais gera kartu tiek bendradarbiauti profesinėje srityje, tiek kurti draugiškus prisiminimus.

Tą kovo savaitę, kuomet Lietuvoje prasidėjo karantinas, minėjome 30-ąją Nepriklausomybės atkūrimo šventę. Vos atvykęs į Oksfordą nusprendžiau, jog noriu sukurti Anglijoje renginį, kuris savo dvasia nenusileistų šventės didingumui Lietuvoje. Su komanda dirbome nuo pat sausio ir rezultatas buvo turbūt didžiausia patriotinė jaunimo šventė Anglijoje - į Oksfordo universitetą atvyko arti 100 studentų iš įvairiausių Anglijos miestų, šoko pagal 1990-ųjų teminę muziką, lygino vieni kitų pūstas striukes ir žydrus džinsus... Pagrindinis šventės akcentas buvo edukacinė fotosiena su Sąjūdžio laikų vaizdais, o kulminacija - Tautiškos giesmės giedojimas universiteto patalpose. Tad drąsiai galiu pasakyti, jog jau iki pandemijos išnaudojau daugybę galimybių, kurias buvimas Oksforde man suteikė.

Kuomet prasidėjo pandemija, išvykau į Lietuvą ir bemaž iškart įsitraukiau į viruso sukeltų problemų sprendimui skirtų konkursų maratoną. Kadangi Oksforde buvo atostogų laikotarpis, o pandemija vis labiau intensyvėjo, subūrėme komandą ir ėmėmės kurti virusus naikinančius UV spinduliuotės prietaisus. Taip gimė UVIRESO, kuriam dabar skiriu pusę savo laiko, likusį atiduodamas studijoms.

Jei ne Licėjaus Alumni ir kitos stipendijos, kurios man užtikrino finansinį stabilumą visu studijų laikotarpiu, greičiausiai daugelio šių nuostabių dalykų nebūtų įvykę. Jeigu būčiau turėjęs intensyviai uždarbiauti, kovo 11-osios trisdešimtmetis Anglijoje tarp studentų būtų paminėtas atskirose 5 žmonių grupelėse sugiedant himną ir išsiskirstant. Lygiai taip pat su UVIRESO. Projektą pradėti greičiausiai būčiau ryžęsis bet kuriuo atveju, nes padėti šaliai tuomet buvo svarbiausia. Tačiau būtų smarkiai nukentėję mokslai. Taigi, stipendijos lėšos man viską sudėliojo į vėžes, kurios, kad ir netobulai, bet spėriai veda mane pirmyn.