LA sąskrydis 2011

LA sąskrydis 2011

Įvyko jau penktasis LA sąskrydis!
Juozo Vaicenavičiaus (XVI) nuotraukos.


Taip taip, suskrido nemažas būrelis liceistų. Ne bet kur suskrido. Prie Molėtų astronomijos observatorijos!

Suskrido, apsidairė, pastebėjo, kad aplinkui nemažai nematytų veidų. Nematytų veidų problema užsiėmė Viltarė su Migle! Jos padalijo mus į keturias komandas: mėlyni, raudoni, žali ir, berods, geltoni. Pats buvau mėlynoje komandoje, tad papasakosiu viską it pro mėlynus akinius.

Nuvedė mūsų visą mėlynąjį būrelį (10 žmonių) kartu su raudonaisiais į stovyklavietės pakraštį ir pastatė prie kažkokios linijos, už kuriuos eiti buvo draudžiama. Maždaug už 20 metrų gulėjo nemažai keraminių plytelių, ant kurių, kaip mums buvo paaiškinta, buvo užklijuoti paveiksliukai, kurių kiekvienas turėjo porą. Žaidimo esmė - atversti porą plytelių, kurios turėtų vienodą paveiksliuką. Žinia, viskas ne taip paprasta - komandos varžosi, link plytelių gali bėgti tik po vieną žmogų, kalbėti galima tik neperžengus linijos, o norint atversti porą - būtinai reikia bėgti dviem žmonėm susikibus. Nepataikius atversti vienodo paveikslėlio, atgal iki komandos reikia arba paršokuoti ant vienos kojos, arba kits kitą parnešti. Laimi daugiau lentelių atvertusi komanda. Labai smagu ir azartiška!

Antrasis žaidimas buvo paprastesnis. Bent jau jo taisyklės skambėjo paprasčiau. Ant žemės buvo patiesta balta paklodė (Justinas (a.k.a. Ripas) ją įvardino kaip skraidantį kilimą). Deja, skraidantis kilimas yra ratais į viršų (dėl logikos klaidų kreipkitės į Justiną). Reikia tą kilimą apversti, kad jis būtų ratais žemyn. Bet kadangi kilimas jau ore, visai komandai reikia ant to kilimo stovėti visą apvertimo laiką.

Trečias žaidimas buvo super sudėtingas. Vadinosi šviesmečiai (liaudyje dar žinomas kaip mylios). Žaisti buvo įdomu, jei kam aktualu taisyklės, kreipkitės į Viltarę arba Miglę.

Žinia, smagiausias žaidimas buvo „Golfas su teniso kamuoliuku“. Žaidimo esmė gana paprasta - viskas vyksta miške, kiekviena komanda gauna po lauko teniso kamuoliuką, jį turi mušinėti pagaliais, sekti trasą ir kamuoliuką įridenti į visas 10 skylučių. Trasos ilgis buvo beveik kilometras, tekdavo kamuoliuką ridenti ir į kalną, ir gaudyti jį riedantį, atrodytų, bedugnėn, galiausiai netgi prireikė jį įmesti į skrynią! Žinoma, krepšinio tautai tai nepasirodė didelė bėda.

Stipriausiai pasirodžiusios komandos laukė prizas - alaus bačka! Ja buvo pasidalinta.

Po šaunių žaidimų alumnai išalko, tad jautį ir kitus gyvūnus už ragų griebė Vitautas ir Vytautas. Laikydami bent po keturis galvijus už ragų, jie sąskrydiečiams patiekė savos gamybos maltinukų, salotų ir bulvių! Maltinukai nors ir ne aukščiausios rūšies, bet alkio kirminą nugalėjo! Žinia, tokie bendri pietūs buvo šio įvykio paseka.

Pasisotinus apėmė noras mąstyti. Tuo rūpinosi Vitautas. Parengė jisai žvaigždiškus protmūšio klausimus, kuriuos vos ištarus pasipildavo gausybė atsakymų. Užmiršo Vitautas Anglijoje studijuodamas, kokie protingi tie lietuviai. Protmūšio dalyvius kur buvus, kur nebuvus, atgaivino audra. Tuomet veiksmas persikėlė į namelius, kur toliau neformaliai vyko protmūšis. Tie, kas nedalyvavo protmūšyje, savo protus mušė kitaip, pvz. klasė dubstep'ą.

Naktį ėjome į ekskursiją po Molėtų astronomijos observatoriją, o vėliau bene iki šešių ryto dainavome dainas prie laužo.

Rytas buvo labai geras, nes kelios mergaitės vaišino manų koše ir aronijų uogiene. Tai pasaka buvo! O Justinas dar ir orientacinėmis varžybomis pavaišino. Net trys komandos varžėsi! Besivaržančiuosius dangus dosniai vaišino lietumi. Po žygio sklandė tokios kalbos: "Eik tu sau! Dabar ežere visiškas kaifas! Taip šilta, kaip džakuzyje!"

Po žygio sąskrydis baigėsi! Ačiū dalyviams, organizatoriams, Molėtams, saulei, kad buvo išlindus, ir lietui, kad pernakt nebuvo. Iki 2012!



Kvietimą į LA sąskrydį 2011 gali peržiūrėti čia.